Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus Kalėdų proga paskelbtame laiške daugiausia dėmesio skiria karo pabėgėliams, ypač vaikams. Tūkstančiai žmonių, bėgdami nuo mirties, religinių persekiojimų ir skurdo savo šalyse, šiais metais desperatiškai keliavo į Europą, ieškodami saugesnio ir geresnio gyvenimo. Nemaža jų dalis keliavo per patriarcho Baltramiejaus kanoninei jurisdikcijai priklausančias teritorijas.
Kūdikis Jėzus su šeima turėjo bėgti į Egiptą, kad pasislėptų nuo žudiko Erodo. Jėzui irgi teko pabėgėlio dalia ir dėl to jis yra tikras mūsų laikų pabėgėlių gynėjas,- sakoma patriarcho laiške. Jėzaus gimimo šventė mus kviečia nebūti abejingais tūkstančių mūsų laikų pabėgėlių dramai. Tarp jų yra daug vaikų, kurie turi teisę gyventi, augti ir būti auklėjamais laimingai gyvenančiose savo šeimose.
Kalėdų nakties švelnumas vėl apgaubia pasaulį ir nepaisant visų žmonijos kančių, krizių, priešiškumo, nesaugumo, nusivylimų, vėl mus ramina ir žavi Dievo įsikūnijimo slėpinys. Deja, - rašo patriarchas Baltramiejus, - ir mūsų laikais yra žmonių, kurie mąsto kaip vaikų žudikas Erodas. Ir mūsų laikais, labai daug vaikų kartu su tėvais bėga gelbėdami savo gyvybes. Tai savo pažanga besididžiuojančios žmonijos gėda. Patriarchas savo laiške pabrėžia, kad visiems vaikams turi būti garantuota teisę į gyvybę, į švietimą, į maistą, į gyvenimą savo šeimoje. Tai ne kokia nors išimtinė privilegija, bet kiekvienam vaikui priklausanti teisė.
Žinome, - rašo patriarchas, - kad žmonijos istorijoje tautos, pavieniai žmonės ir šeimos migravo, kad bėgo nuo nelaimių ir kūrėsi saugesnėse vietose. Tačiau žinome ir apie po dviejų didžiųjų pasaulinių karų skelbtas deklaracijas ir įsipareigojimus apsaugoti naujas kartas nuo tokių nelaimių. Gyvenimo tikrovė nepatvirtina mūsų visų turėtos vilties. Vėl masės žmonių gelbėjasi nuo mirties ir smurto rinkdamiesi pabėgėlių dalią.
Susidariusi padėtis ir vis dar kylančios naujos migracijos bangos beldžiasi į mūsų sąžines, reikalauja mūsų atsakymo, mūsų, kurie dar galime džiaugtis saugumu ir patogiu gyvenimu. Negalime būti abejingi mūsų broliams ir seserims. Turime jiems solidariai padėti, žinodami, kad kiekvienas geras darbas jų atžvilgiu, tuo pačiu yra geras darbas įsikūnijusiam ir skurde gimusiam Dievo Sūnui. Jis atėjo į pasaulį ne karaliaus rūmuose, ne kaip galingas ir turtingas valdovas, bet gimė skurdžiame tvartelyje, dalindamasis tuo pačiu vargu, kurį kenčia tūkstančiai mūsų brolių, verčiamų bėgti nuo mūsų laikų Erodų.
Dieviškasis Kūdikis, vos gimęs priverstas su šeima bėgti į Egiptą, yra mūsų laikų pabėgėlių gynėjas. Jis, Kūdikis Jėzus, mūsų Dievas, silpniesiems pasidarė silpnas, panašus į mus, bejėgius, žeminamus, esančius pavojuje, pabėgėlius. Mūsų pagalba persekiojamiems ir deportuojamiems broliams, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės ar religijos, tetampa dovanomis gimusiam Kūdikiui, brangesnėmis už Trijų karalių dovanas – auksą, smilkalus ir mirą; tetampa dvasiniais turtais, kurie išliks per visus amžius ir lauks mūsų Danguje. Tad paaukokime viską ką galime Viešpačiui, kurį sutinkame broliuose pabėgėliuose. Šiandien Betliejuje gimusiam Kristui aukokime savo meilę, pasiaukojimą ir žmoniškumą; sekime jo gerumu, nusilenkime jam kartu su angelais, su Trimis karaliais, su paprastais piemenimis ir su visais šventaisiais giedodami „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“. Visus telydi Pabėgėlio Kūdikio Jėzaus malonė ir gailestingumas, - rašo patriarchas Baltramiejus savo žinioje šių metų Kalėdų proga.
(Vatikano radijas)
